- grei
- grei·sen;
English syllables. 2014.
English syllables. 2014.
grei — s. f. 1. Rebanho de gado miúdo. 2. [Figurado] Sociedade; partido. 3. Conjunto dos paroquianos ou diocesanos. 4. [Antigo] Povo … Dicionário da Língua Portuguesa
grei|sen — «GRY zuhn», noun. a modification of granite, a rock with crystalline, granular texture, consisting chiefly of quartz and mica. ╂[< German Greisen] … Useful english dictionary
GREI — Grupo Enseñanza y Informática (International » Spanish) … Abbreviations dictionary
GREI — abr. Grupo Enseсanza y Informбtica … Diccionario de Abreviaturas de la Lengua Española
ger-4, grēi- — ger 4, grēi English meaning: to grow; to awake Deutsche Übersetzung: “wachsen, wecken” Material: O.Ind. járate “awakened”, jü gar ti “ wakes”, perf. jü gü ra, participle jü gṛ váṁs “alert, awake, smart, keen, eager”, jü gr̥ … Proto-Indo-European etymological dictionary
greitas — greĩtas, à adj. (4) 1. spartus bėgti, lėkti, skristi, eiti: Su tokia avalyne jie kaip basi, o greiti lyg elniai P.Cvir. Greĩtas kai kiškis Pšl. Greità kai stirna Nj. Greitas kai kibirkštis B. Greĩtas kaip viesulas Ds. Jis greĩtas kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
greibti — greĩbti, ia, ė (dial.) 1. žr. griebti 1: Vaikai vis greĩba už didžiojo (nori didesnį gauti), už skaniojo Als. ^ Ar tave velnias greibs, ar mane? Sim. | refl.: ^ Skęsdamas ir už šiaudo greibiasi Sim. 2. tr. traukti iš vandens, skysčio; semti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
greit — greĩt adv. greitai: Supuvęs carizmas greit sugriuvo sp. Kaitri naktis greit nyksta rytuose P.Cvir. Kame anie yra, a greĩt pareis? Grg. Atsigulęs greĩt užmigau J. Greĩt apsidirbom Dkš. Kas greĩt prižada, iš to sunku gauti K.Būg. Greit sugrįžo … Dictionary of the Lithuanian Language
greimas — greĩmas (< grėjimas) sm. (4) plona plėvelė ant šutinto, virinto pieno ar šiaip skystimo; plonas sluoksnis: Ant virinto pieno sustojo greĩmas Ut. Pienas riebus, matai, kad susdarė greĩmas Lel. Man labai gardus kruopų greĩmas Rk. Kokie čia… … Dictionary of the Lithuanian Language
Greifer — Grei|fer 〈m. 3〉 Gerät od. Teil eines Gerätes zum Greifen, Fassen, Packen; Sy Greifklaue * * * Grei|fer, der; s, : 1. (Technik) aus zwei schaufelartigen, in einem Gelenk beweglichen Schalen bestehende Vorrichtung an Kränen u. Baggern, mit der Sand … Universal-Lexikon